Ugdymo proceso efektyvumo didinimas taikant interaktyvius metodus

 Pasaulinės konkurencijos epochoje į dienotvarkę aštriai iškeliamas žmogiškųjų išteklių plėtros klausimas, lemiantis kiekvieno žmogaus išsilavinimo kokybę, gebėjimų lygį, verslo potencialą, o svarbiausias tampa žmogaus išsilavinimas ir kvalifikacija. svarbus valstybių konkurencingumo rodiklis šiuo metu. Be konkurencingo, intelektualiai stiprių specialistų, ekonomika nesivys taip, kad atlaikytų pasaulinę konkurenciją. Bet kurioje epochoje civilizacijos iškilimas bus realizuotas intelektualinio kūrybiškumo pagrindu. 

 

 

 

 
Šiandien aišku, kad reikia valdyti ne individą, o jo raidos procesą. Besimokantiesiems darosi sunku vadovautis nenutrūkstamame įvairios informacijos sraute, tam turėtų būti visapusiškai išvystyti jo analizės, struktūrizavimo, sisteminimo ir problemų sprendimo įgūdžiai. O tai – susilaikyti nuo tiesioginių metodų mokytojo darbe, susilaikyti nuo perdėto didaktiškumo ir slopinti mokymo procesą; kita vertus, tai reiškia plėtoti pokalbio bendravimo metodus, bendras tiesos paieškas, įvairią kūrybinę veiklą, kuriant ugdančias sąlygas.
Vienas iš pagrindinių naujoviškų metodų yra „interaktyvaus mokymosi metodas“. Pagrindinis šio metodo principas – individo formavimas ir ugdymas per pedagoginį bendravimą ir bendravimo dialogą.
Interaktyvūs metodai orientuojasi į „procesą“, tai yra į patį mokymosi procesą, į „kaip“ ir „kokiais metodais“ mokiniai mokosi. Tai reiškia, kad žodis interaktyvus reiškia polinkį bendrauti arba būti pokalbio su kuo nors (žmogumi) ar kažkuo (pavyzdžiui, kompiuteriu) režimu. Čia svarbu, kad besimokantieji stengtųsi rasti problemos sprendimą, o ne atsakymus. Taip yra todėl, kad pagrindinis interaktyvaus mokymosi tikslas – išmokyti mokinius mąstyti savarankiškai ir rasti atsakymus.
Interaktyvaus mokymosi esmė ta, kad mokymosi procesas turi būti organizuojamas taip, kad praktiškai visi mokiniai būtų įtraukti į mokymosi procesą, jie turėtų galimybę suprasti ir apmąstyti tai, ką žino ir galvoja. Mokymosi procese bendras besimokančiųjų veiksmas, kiekvienas įnešdamas savo indėlį, reiškia mokymosi medžiagos įsisavinimą, keitimąsi žiniomis, idėjomis, veiklos metodais. O tai vyksta gerumo ir savitarpio palaikymo kontekste, kuris ne tik suteikia galimybę įgyti naujų žinių, bet ir lavina pačią pažintinę veiklą.
Reikšmingas interaktyvių metodų bruožas ir ypatybė yra aukštas aktyvumo lygis viena subjektų sąveikos, dalyvių sąveikos, emocinės ir dvasinės vienybės kryptimi. Kinų patarlė sako: „Pasakyk man, ir aš pamiršiu; parodyk man, ir aš prisiminsiu; padaryk tai ir aš suprasiu“. Šiuose žodžiuose atsispindi interaktyvaus mokymosi esmė.
Taikant interaktyvius metodus, mokiniai tampa visaverčiais supratimo proceso dalyviais, kurių patirtis yra pagrindinis ugdymo žinių šaltinis. Mokytojas neduoda jau paruoštų žinių, o moko mokinius ieškoti savęs. Palyginti su tradicinėmis ugdymo formomis, interaktyviame mokymesi kinta mokytojo ir mokinių sąveika: mokytojo veikla užleidžia vietą mokinių veiklai, o mokytojo užduotys tampa jų iniciatyvos sąlygomis.
Taikant interaktyvųjį metodą reikia atsižvelgti į: -
asmens laisvės ir teisių išsaugojimą;
- sudaryti sąlygas asmeniui išreikšti save;
- pedagoginės pagalbos teikimas.
Dėl interaktyvių metodų naudojimo mokymosi proceso metu mokiniai bendrauja su:
1. Mokytoju (kai mokiniai atsako į mokytojo klausimą);
2. Su mokiniais (dirbant poromis)
4. Su mažomis grupėmis (su 3-4 mokiniais);
5. Su didele mokinių grupe (dažniausiai diskusijų/debatų metu, kai klasėje diskutuojama kokia nors problema);
6. Su technologijų rūšimis (pvz., darbas kompiuteriu, interaktyvia lenta).
Interaktyvūs mokymo metodai skiriasi nuo tradicinių mokymo metodų tuo, kad mokymosi procese studentai gali atverti savo asmeninius ir profesinius gebėjimus, panaudodami savo gyvenimo patirtį, analizuodami ir rinkdami informaciją. Dar vienas interaktyvaus metodo bruožas – mokinių aktyvumas sutampa su mokytojo veikla, taip pat nuolatinėje mokinio ir mokytojo sąveikoje. Kokybiškas mokinių mokymas naudotis interaktyviais metodais tiesiogiai priklauso nuo ugdymo proceso efektyvumo. Pagrindinė užduotis yra ne mokiniams suteiktų žinių vertinime, o veiksmuose atliekant užduotį.
Interaktyviems metodams priskiriami: problemų komponavimo metodai, pristatymai, diskusijos, darbas grupėse, „smegenų šturmo“ metodas, tyrimas, verslo žaidimai, vaidmenų žaidimai, „įterpimo“ metodas, dramatizavimas, testavimo metodas, debatai ir kt.
Interaktyvus metodas taip pat apima įvairių pagalbinių priemonių, t.y. informacinių išteklių, naudojimą: interaktyvias lentas, video medžiagą, skaidres, lentas, kompiuterius, vaizdo filmų ir vaizdo siužetų peržiūrą ir aptarimą, pristatymus naudojant įvairias kampanijas ir akcijas.
Interaktyvių mokymosi metodų privalumai:
* kelia mokinių susidomėjimą;
* plečia kiekvieno dalyvavimą ugdymo procese;
* atkreipia dėmesį į kiekvieno mokinio jausmus;
* prisitaiko prie efektyvaus mokomosios medžiagos mokymosi;
* įtakoja mokinius veikti daugiaplaniškai;
* įgyvendina grįžtamąjį ryšį (auditorijos reakciją);
* formuoja mokinių nuomonę ir santykius;
* formuoja gyvenimo pamokas;
* padeda keisti elgesį.
Šiuo metu interaktyvūs mokymo metodai ir interaktyvių priemonių naudojimas leidžia mokytojams ir mokiniams kūrybiškai dirbti, todėl kiekvieno mokytojo pagrindinis uždavinys yra racionaliai panaudoti naujų mokymo priemonių galimybes ugdymo procese.